Naujienos

Vilniaus Universiteto (VU) Verslo mokykla nuosekliai kuria ir stiprina ryšius su įvairiomis šalies ir tarptautinėmis verslo ir ugdymo organizacijomis. Nuo šiol VU Verslo mokykla – ir vienintelio Lietuvoje Inovatyvios gamybos klasterio narė.

VU Verslo mokyklos ir kitų klasterio narių partnerių bendradarbiavimo rezultatas – ne tik kuriamas ir puoselėjamas glaudesnis ugdymo įstaigų ryšys su gamybos įmonėmis, bet ir skatinama tarpdisciplininė mokslo ir inovacijų plėtros veikla. Moksleiviams, studentams ir tobulėti, žinias gilinti norintiems verslo šakos atstovams siūlomos naujos mokymosi visą gyvenimą galimybės, visi su klasteriu susiję organizacijų atstovai keičiasi naudingomis žiniomis ir dalijasi teigiamomis praktikomis.

„Vilniaus universitetas sėkmingai įgyvendina deklaruotą siekį – stiprinti abipusiškai naudingus ryšius su verslu. Taip prisidedama ir prie aukštojo mokslo, ir prie verslo, ir prie visos valstybės ateities gairių brėžimo. Galime pasidžiaugti unikalia patirtimi, kad pagrindinės šiuolaikinės ekonomikos šakos (biotechnologijos, lazeriai, finansų technologijos) nemaža dalimi kilo būtent iš mokslininkų grupių ir efektyvios mokslo ir verslo sinergijos“, – teigia VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

VU Verslo mokykla aktyviai puoselėja akademinės VU bendruomenės ir verslo organizacijų ryšius, inicijuoja ir prisideda prie bendrų – vietinių ir tarptautinių – mokslo ir verslo projektų kūrimo. „Tapimas inovatyvios gamybos klasterio – vienintelio gamybinio mokslo ir verslo organizacijų klasterio Lietuvoje – nare yra reikšmingas pasiekimas VU Verslo mokyklai, kuri skiria ypatingą dėmesį verslo ir mokslo aljansui“, – tvirtina VU Verslo mokyklos vadovė dr. Birutė Miškinienė.

„Nauji įgūdžių ir užimtumo poreikiai, mokymo modeliai – kryptis, kurios nuosekliai siekiame Lietuvoje. Todėl labai vertiname VU Verslo mokyklos įsitraukimą į Inovatyvios gamybos klasterį“, – sako klasterį koordinuojančio Gamybos inovacijų slėnio SIC vadovas Gintaras Vilda.

G. Vildos teigimu, gamyba jau seniai peržengė gamyklų ribas ir yra susijusi su tinklo ir dinaminės vertės kūrimo sistemomis, kurios gali būti organizuojamos daugialypiais būdais. Pasak jo, įvairių vertės kūrimo sistemų sutapdinimas ir pritaikymas konkretiems poreikiams ir pagrindinėms sąlygoms prisideda prie tvarios ir atsparios Europos gamybos ekosistemos kūrimo dinamiškai besikeičiančiame ir neapibrėžtame pasaulyje.

„Esame įsitikinę, kad VU Verslo mokyklai įsiliejus į klasterį taps lengviau kurti ir plėtoti nuolatinį ryšį su technologijų gamintojais ir jų atstovybėmis, siekiant kuo labiau padidinti studijų programų, mokymo turinio ir lektorių žinių apyvartumą, pirminę studijų turinio informaciją gauti tiesiogiai iš technologijų kūrėjų“, – sako SIC vadovas.

Klasteriai – verslo įmonių ir (arba) mokslinių institucijų bei kitų subjektų laisvanoriška santalka, funkcionuojanti partnerystės principu. Klasterių nariai, veikdami kartu, siekia padidinti savo organizacijų sukuriamą pridėtinę vertę. Klasteriai turi geresnes sąlygas inovacijų plėtrai, jie pasižymi didesnėmis galimybėmis bendradarbiauti su kitų šalių mokslo ir verslo atstovais, taip pat lengviau konkuruoti vidaus ir tarptautinėje rinkose.

VU Verslo mokykla, kaip nauja Inovatyvios gamybos klasterio narė, prisidės prie įvairių klasterio įmonių produktų pridėtinės vertės kūrimo ir inovatyvių sprendimų priėmimo procesų, bendro klasterio narių konkurencingumo augimo, mokslo ir verslo bendradarbiavimo stiprinimo, perspektyvių talentų paieškos ir pritraukimo.

Prie VU Verslo mokyklos atstovaujamo Inovatyvios gamybos klasterio jau yra prisijungusios daugybė įmonių ir organizacijų, skatinančių tarptautinį bendradarbiavimą ir inovatyvaus verslo plėtrą Lietuvoje. Tarp plačiau žinomų klasterio narių – įvairios verslo ir mokslo šakų atstovės: Lietuvos pramonininkų konfederacija, „Profarma“, „Saulės grąža“, Marijampolės LEZ, Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras ir t. t.

VU Verslo mokykla siūlo rinktis verslo, finansų, rinkodaros ir vadybos sričių bakalauro, magistrantūros ir MBA studijų programas bei mokymosi visą gyvenimą galimybes. Joje dirba tarptautinė dėstytojų ir ekspertų komanda, mokosi beveik 1000 studentų ir vadovų. VU Verslo mokykla integruoja mokslinių tyrimų rezultatus ir kuriamus inovacijų sprendimus į antreprenerystės ekosistemą, skatina šeimos verslo tradicijų plėtrą Lietuvoje, puoselėja žinių perdavimą EdTech Hackathon'o ir startuolių akceleravimo programose.

2022 metų gegužės 19 d. Centrinė rinkimų komisija patvirtino gegužės 16-17 dienomis vykusių rinkimų į Senatą rezultatus.

Atkreipiame dėmesį, kad Filologijos, Matematikos ir informatikos, Medicinos ir Teisės fakultetuose, šiuose rinkimuose nedalyvavus bent 2/3 Rinkimų teisę turinčių darbuotojų, rinkimai laikomi neįvykusiais. Pakartotinis Senato rinkimų balsavimas šiuose padaliniuose vyks gegužės 23 d. 9.00-17.00, gegužės 24 d. 9.00-15.00. Juose galės dalyvauti Rinkimų teisę turintys darbuotojai, įtraukti į Centrinės rinkimų komisijos patvirtintą rinkėjų sąrašą. Pakartotiniuose rinkimuose bus balsuojama dėl tų pačių kandidatų, iškeltų gegužės 16-17 d. vykusiems Senato rinkimams.

GMC gegužės 23 d. 9.00-17.00, gegužės 24 d. 9.00-15.00. vyks papildomas balsavimas į 1 Senato nario vietą, kadangi padalinyje renkami 4 Senato nariai, o daugiau nei 50 proc. dalyvavusių rinkėjų balsų įvykusių rinkimų metu gavo 3 kandidatai. Šiuose rinkimuose vadovaujantis Senato narių rinkimų tvarkos 35 punktu galės dalyvauti visi pirmajame balsavimo ture neišrinkti kandidatai.

Taip pat pažymime, jog gegužės 16-17 dienomis vykusių rinkimų metu išrinkti kandidatai dar neregistruojami Senato nariais, nes kol neįvyko pakartotiniai rinkimai anksčiau minėtuose keturiuose padaliniuose, nėra aišku, ar bus tenkinama Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 39 punkto nuostata, pagal kurią į Senatą turi būti išrinkta bent 18 profesorių ir vyriausiųjų mokslo darbuotojų (netenkinant šios kvotos Centrinė rinkimų komisija, taikydama Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 39-41 punktų taisykles, turėtų koreguoti išrinktais į Senatą laikomų kandidatų sąrašą).

Informacija apie pakartotinį balsavimą Senato rinkimuose bus skelbiama Vilniaus universiteto „Senato naujienų“ ir „Rinkimai į VU Senatą 2022“ skiltyse, VU intranete ir kamieninių akademinių padalinių, kuriuose vyks rinkimai, interneto svetainėse.

Senato rinkimų rezultatai

Vadovaujantis Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 35 punktu, išrinktais į Senatą laikomi kandidatai yra paryškinti. Prie kandidatų vardų nurodytas gautų balsų skaičius ir jų išraiška procentais. Prie informacijos apie kamieninių padalinių atstovų Senate rinkimus pateikta ir informacija apie kvorumą (rinkimuose dalyvavusių ir tokią teisę padalinyje turinčių padalinio darbuotojų skaičius bei šių rodiklių procentinis santykis).

Verslo mokykla

Dalyvavo rinkėjų: 8/9 (88,88 proc.)

Prof. dr. Tadas Gudaitis - 5 (62,50 proc.)

Doc. dr. Ieva Bužienė - 3 (37,50 proc.)

Pripažintų negaliojančiais biuletenių nėra

Priėmimas į magistrantūros studijas

Ieškote studijų, kurių metu gausite tiek teorinių, tiek praktinių žinių, įgūdžių ir kompetencijų, kurias patogiai galėsite derinti su darbu, kurios suteiks ne tik magistro laipsnį, bet ir naudingą patirtį? Jeigu taip, labai kviečiame studijuoti VU Verslo mokyklos magistrantūroje!

Nuo 2022 metų rudens visos magistro studijos vyks anglų kalba:

• Digital Marketing
• International Project Management
• DeepTech Entrepreneurship
• MBA Entrepreneurship
• New! Sustainable Corporate Finance & Investments

Jūsų pagalba Ukrainos akademinei bendruomenei – tai pagalba Ukrainos studentams ir dėstytojams, kurie studijuoja ar/ir atvyksta studijuoti VU Verslo mokykloje ir dėstytojams, kurie nusprendė dirbti VU Verslo mokykloje.

Visa surinkta parama bus skirta Ukrainos studentams ir dėstytojams – jų socialinėms stipendijoms bei kitoms būtinoms pagalbos priemonėms, skirtoms įsitvirtinimui Lietuvoje.

Tai padaryti galite iki 2022 m. gegužės 2 d., naudodamiesi Elektroninio deklaravimo sistema (EDS).

Paramos gavėjo identifikacinis kodas (numeris) – 211950810

 Elektroninio deklaravimo sistema

Be kelionių gyvenimas ir darbas būtų daug nykesni, tačiau 2020 m. kovą prasidėjusi pandemija smarkiai pakeitė ne tik kelionių sektorių, bet ir žmonių požiūrį į keliones. Netgi atsirado nauja sąvoka „keršto turizmas“, kai tarsi kerštaujama nepalankiai situacijai ir sprendimai dėl kelionių priimami spontaniškiau nei įprastai.

Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ kelionių ekspertė, VU Verslo mokyklos lektorė Vilija Malinauskaitė pasakoja, kaip pandemija pakeitė mūsų keliavimo įpročius, kokių galimybių keliautojams suteikia nuotolinis darbas ir kaip karas Ukrainoje paveiks Baltijos šalių regiono turizmo sektorių.

„Keršto turizmas“ – nauja keliautojų elgesį apibūdinanti sąvoka

„Pandemija pakeitė mūsų mąstymą. Anksčiau žmonės dažnai viską atidėliodavo, o dabar daugelis keliautojų suprato, kad kelionės gali būti apribotos gana lengvai ir ilgam laikui. Todėl atsiranda vadinamasis „keršto turizmas“, kai mes nebeatidėliojame kelionių ten, kur visada norėjome nuvykti“, – pasakoja pašnekovė.

Plačiau aiškindama sąvoką, V. Malinauskaitė pateikia pavyzdžių iš savo asmeninės patirties.

„Yra dvi šalys, kurios man asocijuojasi su pandemijos pabaiga. Viena iš jų – Izraelis, kur aš buvau įpratusi vykti gana dažnai, ir staiga ji užsidarė. Pasąmonėje man atrodo, jog kai aš galėsiu vėl ten nuvykti, pandemija baigsis“, – sako ji.

Kelionių ekspertė pabrėžia, kad jos darbo pobūdis dėl pandemijos labai smarkiai pasikeitė – iki pandemijos ji daugiau dirbo kelionių turizmo versle, tačiau šis buvo smarkiai apribotas. Jos įsitikinimu, kelionė į Izraelį reikš buvusio gyvenimo sugrįžimą.

„Kita šalis – Jungtinės Amerikos Valstijos. Ne dėl to, kad labai norėčiau ten nuvykti, tačiau iš principo tai yra šalis, kuri man asocijuojasi su laisve, ir staiga – aš negaliu ten nuvažiuoti. Turbūt tą „keršto turizmą“ daugeliui žmonių sukėlė labai panašios asociacijos. Nuvykti kažkur vien dėl to, kad įsirodytum sau, jog gali“, – svarsto pašnekovė.

Kelionių įpročius keičia ir skaitmenizacija

V. Malinauskaitė teigia, kad skaitmenizacija taip pat pakeitė žmonių kelionių įpročius.

„Turizmo industrija buvo labiausiai skaitmenizuota industrija dar iki pandemijos. Visi kalbėjo apie tai, kaip smarkiai skaitmenizuosime paslaugų teikimą. Ar apskritai paslaugų sektorius ir skaitmenizacija yra suderinama?“ – svarsto ji.

Anot jos, JAV labai aiškiai matyti segmentuotas prabangos ir standartinis sektoriai. „Kalbant apie standartines paslaugas, tarkime, paprastus pietus vidutiniame restorane didmiestyje, tikėtina, kad padavėjo net nelabai matysime. Nuskanuosime barkodą, perskaitysime meniu, užsisakysime maistą programėle, paliksime arbatpinigių, o maistą kažkas mums atneš eidamas pro šalį.“

Lektorė aiškina, kad tai yra standartinis paslaugų lygis, nes darbo jėga neišvengiamai brangsta. Į darbo rinką ateina nauja Z karta, visiškai nenorinti dirbti paslaugų sektoriuje, tad tos paslaugos, prie kurių mes buvome įpratę, pavyzdžiui, bagažo panešimas ir besišypsantis personalas, tampa tikra prabangos preke. Anot jos, daugelyje šalių kontaktas su darbuotoju, rekomendacijos ar gyva pagalba jau yra laikoma prabanga.

„Kelionių sektoriuje labai aiškiai matome, kad virtualūs kelionių gidai ir netgi audiogidai neatstoja žmogaus pasakojimo. Mes dar turime vairuotojus, kurie kai kuriose šalyje būna ir kelionių vadovai. Netgi viešbutyje visko skaitmenizuoti negalėsime, nes čia jau kalbame apie svetingumo sektorių. Vargu ar dirbtinis intelektas, mašina gali būti svetinga. Tai vis dėlto žmogui būdinga savybė“, – įsitikinusi kelionių ekspertė.

Kelionės ir nuotolinis darbas – kaip suderinti?

„Socialiniai pokyčiai visuomenėje rodo, kad nuotoliniu būdu galės dirbti vis daugiau žmonių“, – sako pašnekovė. Anot jos, vienas iš pagrindinių naujosios kartos reikalavimų darbdaviui – galimybė dirbti lanksčiai.

„Darbas iš skirtingų vietų, iš skirtingų šalių tik populiarės ir aš nematau jokių galimybių šiam procesui sustabdyti. Juo labiau kad dabar ir darbdaviai nustojo bijoti, nes matome aiškią tendenciją – jeigu žmogus dirba, jis dirba. O jeigu ne, tai jis taip pat gražiai gali nedirbti ir būdamas biure. Tad kelionės nėra priežastis mažėti darbo kokybei“, – teigia ji.

Kalbėdama apie darbo ir kelionių derinimą, kelionių ekspertė siūlo kelias galimybes.

„Vienas variantas, kai žmogus gali išvykti keliems mėnesiams. Per kelis mėnesius bus savaitgalių, bus laisvesnių pusdienių ir tikrai bus galima susipažinti su miestu ir šalimi, į kurią atvykote. Tuo tarpu darbo kokybė išliks tokia pati. Kai kurie žmonės keliauja į vietas, kuriose yra buvę, galbūt netgi ne vieną kartą. Jie nori pasidžiaugti oru, geru maistu, galbūt nori praleisti vakarus lauke ar gamtoje, o tai Lietuvoje ne visais metų laikais yra paprasta. Reikia pripažinti, kad pirmą kartą derindami darbą ir atostogas turėsime atrasti mums tinkamą būdą ir nebūtinai pavyks iš pirmo karto. Tačiau susidėlioję dienotvarkę ir prioritetus galėsime mėgautis ir darbu, ir gyvenimu kitoje šalyje“, – įsitikinusi V. Malinauskaitė.

Karo Ukrainoje padariniai kelionių sektoriuje

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą izoliuos šalį ne tik prekių bei paslaugų, bet ir turizmo sektoriuje: „Rusijoje buvau labai daug kartų ir tikrai nenorėčiau vykti ten artimiausiu metu. Rusija ateityje vienareikšmiškai taps mažiau lankoma. Nedrįsčiau spėlioti dėl kitų šalių piliečių, tačiau kalbu apie Baltijos šalių gyventojus ir lenkus.“

V. Malinauskaitė primena, kad šalys, kuriose dažnas terorizmas, susiklosčiusi sudėtinga karinė situacija, vyksta pilietiniai karai, yra įtrauktos į nerekomenduotinų vykti šalių sąrašą. Vis dėlto, nors Lietuva ir kaimyninės Baltijos šalys yra saugios, šių šalių turizmo sektorius taip pat pajus karo Ukrainoje padarinius.

„Tradicinės organizuotos grupės iki vasaros yra sustabdžiusios visas keliones į Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją. Turbūt jas galima suprasti, vis dėlto mūsų regionas labai garsiai skamba. Kita vertus – tikrai norėčiau paskatinti Lietuvos vyriausybę daugiau kalbėti apie tai, kad mes esame saugūs. Panašu, kad karinis konfliktas nebus trumpas, o gyventi mums vis tiek reikia. Tad norėtųsi, kad mūsų miestą papildytų daugiau turistų.“

Vis dėlto Verslo mokyklos lektorė tiki, kad pasibaigus kariniam konfliktui turizmas Ukrainoje atsigaus gana greitai.

„Kol vyksta karas, apie keliones sudėtinga kalbėti, juolab kad nėra ir fizinių galimybių patekti į šalį. Pasibaigus karui, aš tikiu, mūsų entuziazmas neišblės. Pirmą kartą savo praktikoje pamačiau entuziazmą kylant ne tik iš mūsų artimojo regiono, bet ir iš Vakarų Europos bei JAV gyventojų. Man atrodo, kad turizmas atsigaus ir gana greitai. Juolab kad infrastruktūra, kuri yra Kyjive, bent jau iki šiol nėra sugriauta. Tikiu, kad Ukraina artimiausiu metu bus viena populiariausių turizmo krypčių, nes šalis yra didelė ir nuostabi, turi turtingą istoriją, įspūdingą gamtą ir didingus miestus.“

Centrinė rinkimų komisija patvirtino iškeltų kandidatų į Senato narius sąrašą.

 Verslo mokykla:

• Prof. dr. Tadas Gudaitis;
• Doc. dr. Ieva Bužienė.

Balandžio 15 d. – gegužės 9 d. skelbiamas kandidatų į Senato narius agitacinis laikotarpis. Agitaciniu laikotarpiu kamieninių akademinių padalinių rinkimų komisijos organizuoja kandidatų į Senato narius debatus, o patys kandidatai ar juos iškėlę asmenys gali vykdyti kitokią Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 4 punkte nustatytiems principams neprieštaraujančią agitacinę veiklą. Kamieninių akademinių padalinių administracijos turi sudaryti sąlygas vykdyti kandidatų į Senato narius debatus.

Senato rinkimai kamieniniuose akademiniuose padaliniuose planuojami gegužės 16 – 17 dienomis. Juose galės dalyvauti į Centrinės rinkimų komisijos patvirtintus rinkėjų sąrašus įtraukti universiteto akademiniai darbuotojai.

Ar esatę pasiruošę investuoti į savo ateitį? Kartu su stipriausiais dėstytojais ir ekspertais iš Lietuvos bei užsienio, VU Verslo mokyklos magistrantūros studijos gali tapti jūsų svarbiausia ateities investicija!

Registruokitės į VU Verslo mokyklos atvirų durų dienas ir pasimatuokite magistrantūros studijas jau dabar!

Kaip tai vyks? Turėsite galimybę prisijungti ir sudalyvauti paskaitoje, kartu su esamais magistrantūros studentais.
Kur? Paskaitos vyks nuotoliu (MS Teams platformoje)
Kalba - paskaitos vyksta anglų kalba

Registracija į paskaitą: REGISTRACIJA Į PASKAITAS

Naujausioje įvairių pasaulio valstybių verslumo tyrimų duomenų suvestinėje, kurioje šalį  atstovauja Vilniaus universiteto (VU) Verslo mokykla, ekosistemą šalyje tirianti kartu su „Versli Lietuva“, įvertinti Lietuvos verslumo rodikliai – itin palankūs. Lietuva, pagal gyventojų gaunamų pajamų priskirtą grupę, savo kategorijoje lyderiauja daugelyje verslumo sričių ir yra vertinama kaip prioritetą verslumui ir jo plėtrai prioritetą teikianti, bei moteris versle palaikanti šalis.

„Mums labai svarbu dalyvauti GEM tyrime dėl dviejų priežasčių : pirma, svarbu matyti globalų antreprenerystės  kontekstą ir savo šalies poziciją globaliame kontekste;  antra, tai puikus tyrimas – instrumentas,  kurio duomenis  galėsime naudoti verslo studijose ir projektuose analizuodami įvairias pjūviais. Ir  kartu smagiausias faktas,  kad tą tyrimą  kartu su verslo partneriais vykdo VU Verslo mokyklos tyrėjai“, – sako VU VM vadovė Birutė Miškinienė.

Globalios verslumo stebėsenos konsorciumo (GEM) vykdoma valstybių verslumo ekosistemos stebėsena – svarbus tyrimas investuotojams ir skirtingų valstybių politikos formuotojams, nes dalyvaujančios valstybės yra lyginamos tarpusavyje.  Globalaus verslumo ir plėtros indeksas – GEDI (angl. Global Entrepreneurship and Development Index) sudaro galimybes palyginti valstybes, išryškinant jų silpnas ir potencialias verslo sektoriaus bei verslumo tobulinimo sritis, o  rezultatus galima plačiai formuojant įrodymais grįstą politiką ekonomikos srityje. Verslumo situacija Lietuvoje 2021/2022 metų GEM tyrimu buvo apžvelgta remiantis ekspertinėmis įžvalgomis, tačiau 2022 m. planuojama ir gyventojų apklausa, kuri atskleis platesnes verslumo ekosistemos plėtros galimybes.

Tyrimo metu visos šalys pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, buvo suskirstytos į tris gyventojų pajamų grupes. Lietuva pagal šį grupavimą pateko į B grupę (šalys, kuriose gyvenantiems žmonėms per metus vidutiniškai tenka po 20 000 - 40 000 JAV dolerių) . Šioje grupėje pagal didžiąją dalį įvairių verslumo rodiklių Lietuva gerokai lenkia kitas 18 B grupės šalių, tokias kaip Ispanija, Lenkija, Graikija, Slovėnija ir kitas. Lietuva tarp B grupės šalių užėmė 1-ą vietą pagal įvairių verslumo rodiklių įvertinimų visumą, daugelyje yra lyderė: mokslinių tyrimų ir plėtros perdavimo ir pritaikymo, verslumo ugdymo mokyklose, naujų verslų „įėjimo į rinką“ ir daugelyje kitų sričių.

Ekspertai tvirtai sutarė, kad kai kurių šalių vyriausybių krizinėse situacijose pasitelktos priemonės ir savalaikę reakcija padėjo išvengti naujų verslų nuosmukių: geriausi rezultatai šioje srityje fiksuoti Saudo Arabijoje (į A grupę patenkančioje valstybėje) ir Lietuvoje (B grupės valstybėje). Palankiai įvertintos ir verslumo sąlygos Lietuvoje: net 12 įvairių verslumo kriterijų atžvilgiu Lietuva įvertinta kaip prioritetą verslumui ir jo plėtrai skirianti valstybė. GEM tyrimų metu sudarytame verslumo indekse Lietuva, kaip valstybė patenka į sąrašo TOP 5 kartu su tokiomis šalimis, kaip JAE (Jungtiniai Arabų Emyratai), Nyderlandai, Suomija, Saudo Arabija. Verta paminėti, jog Lietuva – vienintelė GEM tyrimo B grupės valstybė, likusios valstybės priskiriamos aukštas pajamas gaunančių gyventojų valstybių sąrašui. 

GEM tyrimų duomenimis, Lietuva palankiai vertinama, kaip šalis, kuri skatina verslą pradedančias moteris, tarp lyderių šioje srityje savo pajamų grupėse taip pat yra  JAE, Indija. Pagal surinktus duomenis, Lietuva iš kitų valstybių ženkliai išsiskiria ir savo verslo aplinkos kultūra: aplinkosauga mūsų šalyje yra laikoma didesniu prioritetu, nei verslo įmonių pelningumas ar šio sektoriaus  augimas, jeigu tai turi neigiamą poveikį aplinkosaugai.

GEM tyrimas taip pat atkleidė, kad Lietuva susiduria su iššūkiais vartotojų elgsenos srityje, ypač kainų ir paklausos kontekste, o tai ateityje gali lėtinti naujų verslo įmonių atėjimą į rinką. Pastarajai problemai spręsti greitus sprendimus rasti sunku dėl mažo Lietuvos rinkos dydžio, tačiau jei Lietuva sugebės išlaikyti aukštą verslumą kitose rodikliuose, ypač mokslo ir inovacijų srityje bei didins verslumo kompetencijų ugdymą, naujų verslų atsiradimo rodiklis šalyje gali ir toliau augti.

Global Entrepreneurship Monitor 2021/2022 Global Report

Ateinančių metų šalies gyventojų tyrimas plačiau atskleis Lietuvos antreprenerystės ekosistemos ypatumus, tačiau jau dabar remianti šių metų GEM tyrimo ekspertiniais vertinimais Lietuva – viena iš pasaulio verslumo srities lyderių tarp šalių, kuriose gyventojai gauna vidutinio dydžio pajamas. Tai į ateitį orientuota valstybė, kuri investuoja ir į gyventojų finansinio raštingumo, verslumo ugdymą bei skatinimą, taip pat skaitmenizacijos plėtrą, padedančią šalies verslui išlikti konkurencingam ir globalioje rinkoje.  Išsamiau su 2021/2022 metų tarptautinio GEM tyrimo duomenimis ir ataskaitomis galite susipažinti čia.

Reikšdamas palaikymą Ukrainos valstybei bei žmonėms ir reaguodamas į pastaruosius įvykius, Vilniaus universitetas (VU) praplečia 2020 m. vasarą įsteigtos LDK stipendijos sąlygas ir yra pasiruošęs pasiūlyti nemokamas studijas bei finansinę pagalbą Ukrainos studentams, jeigu jų studijos ir aukštojo mokslo siekimas būtų sutrikdytas. Be to, pradėta organizuoti parama Ukrainos akademinei bendruomenei – prie jos gali prisidėti visi norintieji.

„Šios nakties žinios – blogiausio scenarijaus išsipildymas. Dabar tarpusavio vienybė ir parama yra itin svarbu. Todėl Vilniaus universitetas solidarizuojasi su Rusijos agresiją patiriančiais Ukrainos žmonėmis ir, išreikšdamas palaikymą, yra pasiryžęs užkirsti kelią galimiems akademinės laisvės, aukštojo mokslo suvaržymams“, – sako VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

VU kviečia prisidėti prie paramos Ukrainos akademinei bendruomene visus neabejingus VU bendruomenės narius, piliečius ir verslo atstovus. Aukoti galima VU fondo svetainėje. Paaukoti pinigai pasieks tuos akademinės bendruomenės narius Ukrainoje, kuriems jų labiausiai reikia.

VU jau kreipėsi į partnerius – Ukrainos universitetus – ir išreiškė jiems paramą bei pasiryžimą padėti – dalytis žiniomis ir resursais.

LDK stipendija 2020 m. buvo įsteigta iš universitetų pašalintiems, dėl pilietinių ir politinių priežasčių persekiojimus patyrusiems Baltarusijos studentams. Jeigu po Rusijos vykdomos agresijos Ukrainoje prireiks užtikrinti akademinio gyvenimo tęstinumą, VU yra pasiryžęs suteikti galimybę studijas Lietuvoje tęsti ir Ukrainos studentams.

Prašymus gauti stipendiją stojantieji gali teikti jau dabar. VU pasirengęs ieškoti įvairių būdų remti partnerių universitetų bendruomenes, pagelbėti prireikus prieglobsčio ar paramos.

Vasario 22 d. vakarą Ukrainos vėliavos spalvomis fasadą nušvietęs VU ir toliau išreikš palaikymą visuomenės ir verslo, partnerių iniciatyvoms, siekiančioms demokratinių idėjų palaikymo, telkiančioms paramą Ukrainos valstybei ir jos žmonėms. VU palaiko ir vienija istoriškai artimas Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos ir Lietuvos tautas ir įsipareigoja skleisti žinią ir atvirai smerkti akademines ir kitas laisves varžančius pažeidimus.

Jeigu tu:

• esi įgijęs verslo ir vadybos krypčių grupės arba ekonomikos studijų krypties profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį;

• nori įgyti daugiau žinių ir kompetencijų;

• nori studijuoti VU Verslo mokyklos magistrantūros studijų programose,

tuomet Verslo vadybos papildomosios studijos yra skirtos būtent tau!

Kodėl papildomosios studijos - VU Verslo mokykloje?

• Paskaitos online - studentas (-ė) gali mokytis iš ten, kur patogu! Ofiso, jaukios kavinukės, kito miesto, o gal net iš kitos šalies!

• Paskaitos vyksta po įprastų darbo valandų, tad studento darbai nenukentės!

• Modulinė mokymosi forma - 1 studijų dalykas per mėnesį.
  Fokusas ir aiški kryptis studijų dalykui - garantuota.

• Paskaitos prasideda kovo 1d. Sėkmingai išsilaikius papildomų studijų egzaminus, studentas gali teikti paraišką į magistrantūros studijas, kurios prasideda jau rudenį!

Daugiau informacijos apie verslo vadybos papildomąsias studijas rasite čia: papildomos studijos.

Turi klausimų? Susisiek!

Inga Budrevič el. p. ,  tel. +370 606 05 444

 Gruodžio 16 dieną Vilniaus universiteto Verslo mokykla minėjo penktąjį gimtadienį.

 

„Global Entrepreneurship Monitor“ (GEM) – globalus verslumo stebėsenos tyrimas – sugrįžta į Lietuvą: „Moody’s“ steigia 60 tūkst. eurų paramą, kurios tikslas – padėti išanalizuoti, įvertinti ir spręsti verslo sektoriuje kylančias problemas, destabilizuojančias verslumo skatinimą bei reglamentavimą ir verslo startuolių plėtrą mūsų šalyje.

„Ši parama svarbi ne tik Lietuvos dalyvavimo tyrime ir jo rezultatų kontekste – tai ramstis ir stiprus pamatas mokslui, studijoms bei verslui augti. Vilniaus universiteto bendruomenė pastebi sveikintiną didėjantį verslo pasitikėjimą socialiniais mokslais, atsiradusį įvertinus tai, jog tyrimų nauda verslo sektoriui turi didžiulę reikšmę ir įtaką jų pasiekimams“, – teigia Vilniaus universiteto (VU) rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

2020 m. birželio 9 d. Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir VU pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl mokslu paremto tarptautinio verslumo tyrimų plėtojimo ir sklaidos Lietuvoje. GEM tyrimas – didžiausias pasaulyje vykdomas verslumo dinamikos tyrimas, kurio rezultatai Lietuvai yra svarbūs ir susiję su įrodymais grįsta verslo sektoriaus plėtra.

„Moody’s“ didžiuojasi galėdami paremti GEM tyrimą, atliekamą glaudžiai bendradarbiaujant su Vilniaus universitetu. Šis projektas suteiks neįkainojamų įžvalgų apie verslumo tendencijas nacionaliniu mastu ir padės verslo lyderiams priimti geresnius sprendimus. Nekantraujame atskleisti, ką atneš tyrimo rezultatai ir ką jie reikš Lietuvai“, – sako Mariano Andrade Gonzalez, „Moody’s“ Lietuvos padalinio vadovas.

Lietuva šiame tyrime jau yra dalyvavusi 2011–2014 m., o dabar rėmėjų „Moody’s“ dovanota 60 tūkst. eurų parama padės VU Verslo mokyklos tyrėjų grupei, bendradarbiaujant su Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įsteigta verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva“, atlikti nuoseklų verslumo stebėsenos tyrimą šalyje. Pirmieji tyrimo rezultatai bus pristatyti 2022 m., o visapusiškai išsamūs rezultatai ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui – jau 2023 m. pradžioje.

„Verslumas yra esminis visuomenės sveikatos ir gerovės veiksnys, taip pat ir didžiulis ekonomikos augimo variklis. Lietuvos dalyvavimas GEM tyrime yra svarbus tuo, kad galime įsivertinti, kaip atrodome pasauliniame kontekste. Verslumo ir antreprenerystės ekosistemos plėtra yra viena pagrindinių VU Verslo mokyklos misijų, todėl džiaugiamės galėdami prisidėti prie to šalies lygmeniu – mūsų mokslininkų komanda yra pasiruošusi ieškoti naujų galimybių ir sprendimų“, – sako VU Verslo mokyklos direktorė dr. Birutė Miškinienė.

GEM tinklas atlieka verslumo ir rinkos tyrimus visame pasaulyje. Jis suteikia galimybę akademikams tyrimuose taikyti unikalią metodologiją ir gauti prieigą prie daugiau kaip šimto pasaulio valstybių duomenų verslumui tirti. Kartu stiprinamas mokslo įrodymais grįstos politikos vykdymas, o verslo išteklių ir investavimo galimybių vertinimas prisideda prie verslo ekosistemos plėtros.

IPMA REG programa yra Tarptautinės projektų vadybos asociacijos (International Project Management Association IPMA) administruojama mokymų ir ugdymo kursų bei programų registracijos schema, kurios tikslas yra suteikti žinomumą, pripažinimą ir įvertinimą kokybiškoms projektų vadybos ugdymo programoms ir mokymų kursams. Daugiau info čia: REG Home - IPMA

Lietuvos projektų vadybos asociacija (LPVA) – šalies projektų vadybos profesionalus bei siekiančius jais tapti vienijanti profesinė asociacija, kurios misija – projektų valdymo kompetencijų plėtra asmeniniu ir organizaciniu lygmeniu. Jos tinklui priklauso projektų vadovai, kiti profesionalai, ekspertai, konsultantai, akademinė bendruomenė.

Asociacija, įkurta 2004 m., yra pilnateisė Tarptautinės projektų vadybos asociacijos IPMA narė ir dalyvauja jos bei Šiaurės šalių projektų vadybos asociacijų tinklo NORDNET veikloje. Asociacija siekia tobulinti projektų, programų ir projektų portfelių valdymą Lietuvos verslo ir viešajame sektoriuose bei nevyriausybinėse organizacijose (NVO).

Nuo 2021 m. LPVA yra IPMA REG schemos partnerė ir vertinimo organizatorė Lietuvoje.

Vilniaus Universiteto Verslo mokyklos Tarptautinės projektų vadybos programos registravimas IPMA REG programoje yra pirmasis toks įvykis Lietuvoje ir Baltijos šalyse!

International Project Management programai yra suteikiamas pripažinimas iš pirmaujančios pasaulio projektų vadybos asociacijos, patvirtinant, jog programa apima platų sąrašą kompetencijų, apibrėžtų @IPMA publikuojamame baziniame projektų vadybos individualių kompetencijų sąvade (International Competence Baseline).

Ar galvojai apie galimą verslą su Kinijos partneriais? O gal norėjai susipažinti su kinų kalba ir kultūra iš arčiau?  

China track kursas padės pažinti Kinijos kultūrinius ypatumus, pramokti kinų kalbos bei padės pagrindus sėkmingam verslo vystymui Kinijos rinkose. 

Kodėl turėtum rinktis šį kursą: 

• nemokami kinų kalbos ir kultūros kursai, vykstantys II-V studijų semestrais;
• sėkmingai baigus kursus išduodamas tai patvirtinantis pažymėjimas; 
• semestras Kinijos ar Taivano universitete ir/arba vasaros stovykla.  

Sąlygos: 

Konkurse gali dalyvauti 1- o kurso  bakalauro studijų programos studetai, kurie iki gruodžio 20 d. studijų  tarnybai Vilniaus universiteto Studijų informacinėje sistemoje (toliau – VUSIS) pateiks laisvos formos  prašymą ir motyvacinį laišką. 

VU VM direktoriaus įsakymu patvirtinta atrankos komisija po gruodžio 20 d. organizuos motyvacinius pokalbius. 

Modulis organizuojamas, kuomet grupę sudaro ne mažiau 10-12 studentų grupė ir ne daugiau 20 studentų grupė.   

Konkursui pasibaigus, iki gruodžio 22 d. studentai informuojami apie susidariusią/nesusidariusią Modulio grupę. 

Kinų kalbos mokymas vykdomas anglų – kinų kalbomis. 

Kyla klausimų? Kreipkis į Tarptautinių mainų koordinatorę Danutę Butkienę: 

Siekiant skatinti VU Verslo mokyklos studentus už aktyvią visuomeninę, mokslinę ir savanorišką veiklą, už VU VM vardo viešinimą, tarptautiškumo sklaidą, verslumą, kūrybiškumą ir inovatyvumą, išskirtinius studijų ir mokslo rezultatus, kviečiame teikti prašymus VU VM vardinei stipendijai gauti.

Studentas pageidaujantis dalyvauti konkurse 300 EUR vienkartinei Stipendijai iki 2021 m. lapkričio 22 d. turi pateikti:

1. prašymą stipendijai gauti (pildoma VU SIS- laisvos formos prašymas (teksto vietoje nurodote, kad dalyvaujate konkurse vienkartinei stipendijai gauti. spauskite sukurti - tęsti pildymą ir galėsite pridėti papildomus dokumentus);
2. motyvacinį laišką (iki 300 žodžių);
3. kitus stipendijų nuostatuose nurodytus dokumentus.

Spalio 4-8 dienomis VU VM studentai dalyvavo naujojoje Erasmus+ mišrioje intensyviojoje judumo programoje (angl. BIP - Blended Intensive Programme ) ir savaitę praleido Roterdame! VU VM komandą sudarė 7 nariai iš Lietuvos, Australijos, Indijos ir Baltarusijos. Viena iš dalyvių - Iryna Pranovich - dalijasi savo patirtimi su mumis:

„Ar kada nors svarstėte galimybę mėsą savo racione pakeisti augalinės mėsos produktais? O gal jiems ir teikiate pirmenybę, tačiau kartais valgote mėsą, vištieną ar jūros gėrybes, kitaip tariant, esate lanksčios dietos šalininkas/ė (angl. flexitarian)? Gyvūninės kilmės mėsos vartojimo mažinimas ženkliai prisideda prie tvarumo, saugo ne tik gyvūnus, bet ir jūsų sveikatą, tai suprantate, tačiau kažkas trukdo žengti lemtingą žingsnį ir atsisakyti  mėsos. Prieinamumas? Kaina? Draugai?

29 tautybių studentai iš 3 universitetų, tarp jų ir Vilniaus universiteto Verslo mokyklos atstovai, Roterdame praleido 5 dienas, dalyvavo paskaitose ir seminaruose, gilinosi į kūrybinį mąstymą ir nagrinėjo Unilever įmonės pateiktą atvejį, siekdami suformuluoti siūlymų, kaip būtų galima populiarinti Unilever produktą The Vegetarian Butcher.

Pirmosiomis dienomis studentai susipažino su prekės ženklu, susitikimų su Unilever komandos nariais metu įsigilino į verslo problemą, įgijo žinių apie maisto pramonę ir ieškojo galimų problemos sprendimų. Įpusėjus savaitei, iš auditorijų visa veikla persikėlė į Roterdamo miestą, kur dalyviai, taikydami seminarų metu įgytas žinias, atliko tyrimą, pasitelkdami interviu metodą.  Kalbinant sutiktus žmones siekta atskleisti dabartinių ir būsimų klientų pageidavimus ar abejones, susijusias su produktu.

10 komandų generavo idėjas ir ruošė pristatymo medžiagą paskutinei programos dienai. Kiekviena komanda turėjo verslo mentorių, padedantį plėtoti pirminę idėją ir formuluoti galimą problemos sprendimą. Sprendimas turėjo būti vizualizuotas plakatu ir vaizdo pristatymu. Paskutinę programos dieną komandos žiuri nariams įteikė savo sukurtus plakatus ir pristatė  idėjas kompanijai Unilever & The Vegetarian Butcher. Tik 4 iš 10 komandų pateko į finalą su vaizdo pristatymais bei klausimų ir atsakymų sesijomis.

Šis projektas -  itin vertinga patirtis, ne tik suteikusi praktinių žinių, paskatinusi sutelkti visas jėgas bei dėmesį nagrinėjant realų įmonės atvejį ir ieškant problemos sprendimo per labai trumpą laiką, bet ir praturtinusi tarpkultūrinės darbo aplinkos, tarptautinių komandų kuriamų idėjų supratimu. Tikimės, kad pasiūlyti sprendimai paskatins vis daugiau žmonių rinktis tvaresnį gyvenimo būdą, labiau rūpintis savo sveikata bei gyvūnais.“

Dėkojame Irinai už pasidalinimą įspūdžiais ir linkime sėkmės antrajame, nuotoliniame, projekto etape.

Mieli #VUVM bendruomenės nariai,

Dėl sparčiai blogėjančios epidemiologinės situacijos ir augančio susirgimų skaičiaus šalyje, užsikrėtimų artimoje aplinkoje ir siekiant užtikrinti studentų, dėstytojų ir darbuotojų saugumą, priimtas sprendimas nuo spalio 11 d. studijas organizuoti nuotoliniu būdu.

Po aktyvių konsultacijų su VU VM bendruomene, sprendimas dėl tolimesnio studijų organizavimo modelio VU VM bus parengtas iki spalio 25 d.

Jei neturite tinkamų sąlygų studijuoti namuose ar bendrabutyje, prašome mus informuoti - sudarysime sąlygas mokymuisi Verslo mokyklos auditorijose, prieš tai užpildžius registracijos formą: https://forms.office.com/r/1swvrPeMEK

 Daugiau informacijos apie nuotolines studijas, reikalingus įrankius ir kitą aktualią informaciją galite rasti čia: https://www.vu.lt/covid-19/studentams

Rugsėjo 27 d. Vilniaus universiteto (VU) Verslo mokykla ir tarptautinių ir tarpvaliutinių pinigų perlaidų bei mokėjimų bendrovė „Western Union Lietuva“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį kartu organizuoti švietimo technologijų plėtrą skatinantį projektą „EdTech Hackathon 2021“. Šiemet lapkričio pradžioje šešias dienas truksiantis renginys skirtingų profesijų profesionalus ir švietimo inovatorius sukvies klausytis švietimo technologijų pranešimų bei inovacijų kūrimo sprintui, kurio tikslas – pasidalinti patirtimi ir rasti inovatyvių būdų, kaip eliminuoti  pandemijos sukeltus hibridinio mokymosi iššūkius.

„Pandeminiai metai parodė, kad švietimo sektorius nebuvo maksimaliai pasiruošęs nuotoliniam mokymui. Nuotolinis mokymasis sukėlė iššūkių ne tik moksleiviams ir studentams – daugiau nei tūkstantis pedagogų paliko savo darbo vietas, stipriai nukentėjo mokymo ir mokymosi kokybė. Pagrindinė išmokta pamoka studijų procese yra ta, kad nuotolinis mokymas yra ne tik bandymas įveikti fizinę distanciją, bet reikalauja visiškai kitų mokymo metodų. Tai, ką stebėjome pastaruosius metus, galime vertinti kaip pastangas suvaldyti krizę išnaudojant technologijas, o ne tikrąsias nuotolines studijas. Išmokę pamokas ir toliau dirbame bei dirbsime su nuotolinių studijų plėtra, kompetencijų šioje srityje kėlimu. Džiaugiamės, kad VU Verslo mokyklos organizuojamame „Edtech Hackathon“ ne tik ieškosime edukacinių technologijų panaudojimo galimybių hibridiniame mokyme, bet kartu šiam tikslui pasitelksime ir tarptautines bendruomenes“, – teigia VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

Jau trečius metus organizuojamas VU Verslo mokyklos hakatonas šiemet sulaukė didelio tarptautinio palaikymo – organizatoriai jungia jėgas su „Western Union“ padaliniu Lietuvoje. Pagrindinis partneris prisidės ir prie projekto organizavimo, ir prie švietimo technologijų savaitės įgyvendinimo. „Western Union“ specialistai dalinsis patirtimi ir įžvalgomis apie daugiakultūrinius integracijos ir įtraukties aspektus mokymuose, hibridinio mokymosi gudrybes ir skaitmenizuoto darbo ateitį („the Future of Work“).

Jūratė Stanišauskienė, „Western Union Lietuva“ vadovė, sako, kad bendradarbiauti su VU Verslo mokykla, organizuojant „EdTech Hackathon 2021“, įmonę paskatino sutampantis požiūris į švietimo ir inovacijų svarbą versle ir visuomenėje.

„Pandemijos metu mūsų įmonė, kaip ir švietimo bendruomenė, susiduriame su įvairiais pokyčiais: išbandome hibridinį darbo modelį, į virtualią erdvę perkelėme darbuotojų įvedimą bei praktikos sesijas. Įmonės specialistai turėjo progą išbandyti naujas praktikas, kuriomis renginio metu dalinsis su švietimo inovatorių bendruomene. Tikiu, kad verslo ir švietimo sinergija, organizuojant tokias iniciatyvas, prisidės prie aktualių problemų sprendimo bei inovacijų šalyje skatinimo. Tai – strateginis mūsų įsipaireigojimas“, – komentuoja Jūratė Stanišauskienė, „Western Union Lietuva“ vadovė.

„Švietimas yra viena svarbiausių „Western Union Lietuva“ socialinės atsakomybės krypčių. Ugdymo įstaigose auga talentai, kurių idėjos prisideda prie visuomenės progreso. Mums ši galimybė bendradarbiauti su kūrybingais ir iniciatyviais žmonėmis yra puiki proga paskatinti inovatyvią specialistų kartą Lietuvoje ir už jos ribų“, – pritaria Sergej Sidorov, „Wester Union Lietuva“ paramos fondo prezidentas.

Registracijos pradžia

Šios sutarties pasirašymas oficialiai pradeda ir „EdTech Hackathon 2021“ dalyvių ir iššūkių registraciją. Hakatone dalyvauti kviečiami studentai, moksleiviai, švietimo ir technologijų entuziastai, startuoliai ir kitos inovacijų plėtrą skatinančios bendruomenės, dalyvių laukia idėjas plėtoti padėsiantys prizai, pažintys ir stiprus mentorių tinklas. Renginį palydinti švietimo technologijų savaitė lapkričio 9-11 dienomis bus transliuojama naujienų portale „15min“, hakatono finalinę dieną (lapkričio 14 d.) taip pat bus galima stebėti gyvai.

„VU verslo mokyklos inicijuotas hakatonas kasmet pasiekia naują kokybinį lygį – šiemet tai rodo mūsų partnerystė su „Western Union Lietuva“. Džiaugiamės, kad tarptautinė įmonė įsitraukia į edukacinių sprendimų tobulinimą ir tikime, kad šiuo hakatonu surasime naudingų ir efektyvių sprendimų visai švietimo bendruomenei“, – teigia VU Verslo mokyklos direktorė dr. Birutė Miškinienė.

Registruotis galite čia: https://www.vuhackathon.lt/